Aš nevisada žinau. Kas kart vis pajaučiu kitaip.

Kiekvieną dieną išvystu vis kitas spalvas, kitus daiktus pakelėse ir suprantu, kad tai yra tos dienos tiesa.

Jausmų apsuptyje ieškau kaip nusistatyti savo kelionės koordinates.

Atrodo, kad kartais asmeniškai man nušvinta saulė, aukso spalva suspindi rasos lašas, pajaučiu gamtos impulsą, pajaučiu erdvę, atsiduriu lyg tarp dangaus ir žemės, kuomet pamatau kaip formomis ir spalvomis susijungia įvairios kompozicijos ir ima aiškėti būvimo vieta... Bet kartais ima ir
užstringa.

O štai gamtoje niekas niekada neužstringa. Gamtoje yra nuolatiniai impulsai. Tie impulsai stebuklingi!

Juk gamtai mūsų nereikia, bet mums JOS reikia labai ir turėdami jausmus
galime įvairiais būdais gėrėtis JA, branginti JĄ ir  įprasminti JOS
grožį.